Vyšnios, vyšnios... ir špokai, špokai

Debesys daugiaaukščiais statiniais, visokie, ir balti burbuluoti, ir juodi, pro kurių skylutę matosi dangiška šviesa.
Kur lygūs laukai, matosi toli. Virš miško pilkas šleifas, siejantis dangų su žeme - ten lyja.
Kviečiai dar žali, labai švarūs, be jokios žolytės, tik kas 20 metrų dvi lygiagrečios brydės.Tai yra vėžios. Tvarkingai, vis kas 20 metrų.
Per miežius irgi.
Nors dar žali, beveik visai žali javai, bet jau kvepia sausėjančiu šiaudu.
Tarp šieno rulonų vaikšto gandras.
Gandralizdžiuose virš medžių ir namų stogų atsitsoję garndriukai, vienur du, kitur trys, kitur keturi. Visi žiūri viena kryptim. Turbūt dar nebuvo palikę gandralizdžio. Kažin, kai nusileis kur nors tarp šieno rulonų, kažin ar po to dar į lizdą grįš?
Vienkiemy, kur didžiulė daržinė įlinkusiu stogu ir tarp lentų prasišviečiančia tuštuma, tam vienkiemy vaikai žaidžia badmintiną ružavom raketėm.
Moterys pakišę kibirus po karvėmis, jaunos visai moterys berankoviais marškinėliais ir trumpučiais šortais, jos prisėdę prie pavienių ramių karvių vakariniam melžimui. Paskui neša joms po du kibirus gerti.
Vyriškis raudonais šortais eina šalikele su tašike ant peties.
Kelio viduriu eina juodas katinas. Išgirdęs pravažiuojančią mašiną, liuokteli į kelkraštį, susigūžia žolėje ir stebi.
Saulėlydis man už nugaros, dangus labai dramatiškas, o kelias man už nugaros švyti kaip ugninė upė. Ir balose saulėlydis. Priekyje spalvos santūrios, tik kelio ženklai saulėlydžio nuauksuoti.
Kai pasipila ant manęs, nuo lietaus apsunksta kelnės.
Per veidą nubėgantys lietaus lašai sūrūs - susimaišę su karštos dienos prakaitu.
Važiuoju per balą, iš po priekinio rato pasikėlę vandens čiurkšlės pilasi ant kojų, bet tokios neįtikėtinai šiltos, lyg sisiukas.
Kaip kvepia šlapi beržai! Ir šlapios liepos, jau beveik peržydėję, bet kvapo dar pilnos. Ir rapsai papuvusiu kopūstlapiu kvepia.
Vienkiemy su neužtrauktais langais žiūrimas didžiulis televizorius, mėlynam ekrane dainuoja Deivis.
Privažiuoju vietą, kur jokio lietaus nebuvo, abipus kelio čirškia žiogai.

Ketvirtadienis su bulvių žydėjimu

Autobusų stotis dažniausiai tuščia, nei žmonių, nei autobusų. Tik vaikšto aplink moteriškė su baltu megztiniu, užsimetus ant rankos rankinuką ir oranžinį plastikinį maišiuką. Jai bais nėr kas veikti, paskaitinėja tvarkaraščius visomis kryptimis, apeina kelis kartus aplink stotį. Ką tik lijo. Visur balos.
Ha! Atvažiuoja tarptautinis autobusas! Išdidus toks, net nesuka į aikštelę, sustoja tolėliau, atidaro abiejas duris, pro kurias ima lipti moterys su dideliais rankinukais ir viena paskui kitą eina į tualetą. Viena nešasi po pažastim šuniuką. Hmmm.. galvoju, o jei tualete balos telkšo ant grindų, taip ir laikys tą šuniuką glėbyje? Vien moterys, vien moterys... opa!- pasirodė ir vyrai. Pirmiausia - rūkyt. Paskui jau ir moterų atsirado su cigaretėm, paskui jau ir vyriškiai tualeto kryptimi... Moteris šuniuką po pažastimi išsineša ir leidžia ant žemės, tas nusiveda ją už pavadėlio į pakrūmę apuostyti Lietuvos. Po truputuką tarptautinis autobusas susirankioja keleivius ir išvažiuoja, šuniukui leidžiama žiūrėti pro langą.
Moteris su baltu megztiniu vis dar neturi kas veikt, aštuonioliktą kartą apeina stotį. Jos veidas užtinęs kaip pijokės.
Atvažiuoja "Kautra" - iš Kauno. Iš kažkur išdygsta pasitinkančių. Vienus išsiveža lengvąja, kitus išsiveža taksi. Dvi moteriškės bando užkelti tašę ant dviračio bagažniko, tašė ten nenori ir taikosi nuslysti, todėl viena stumia dviratį, o kita turi prilaikyti tašę.
Ištuštėja vėl. Neilgam. Dar vienas autobusas atvyksta, atsivežęs kelis keleivius iš centro, priima dar du. Durys pradarytos,.keleiviai įlipę stabteli prie šoperiuko nusipirkti bilietų. Ilgai čia užsibuvus moteriškė su baltu megztiniu įlipa irgi. Autobusas ryškiai per didelis septyniems keleiviams. Vairuotojas eina į dispečerinę atsižymėt, o kad nebūtų bardako, autobuso duris uždaro. Kas viduj - teneišlipa, kas lauke - teneįlipa.
Lauke nieko nėra.
Tik pareina dispečerė iš prekybcentrio su maišiuku rankose. Parsinešė gal šio bei to perkąsti su kolegėmis.

Ketvirtadienis su juodais kaspinais prie valstybinių vėliavų

Rytas prašvito be saulės ir be rasos.
Moteris sukėlus į krepšą išnešė kieman viščiukų, suleido juos į aptvarą iš senų langų ir vielos gabaliukų ir dviratuku išvažiavo pirkti kruopų. Viščiukai vietom pasiplunksnavę,o  vietom švytruoja raudona oda.
Moteris, kuri neturi viščiukų, supylė ant šiltnamio pomidorų vandenį iš lietaus kubilo ir surinko nuo virvės užvakarykščiaus skalbinius.
Moteris, kurios vyras sanatorijoj, apsirengė juodą suknelę, pašėrė šunį ir išvažiavo.
Moteris, kurios visi trys vyrai jau mirę, rado po vyšnia nukritusių beveik prinokusių uogų. Ech, špokai jau puola,- atsidusėjo.
Moteris, kuriai šiandien išeiginė, išėjo su dukra pirkti jai basanoškių, o jos mama liko namie žiūrėti televizoriaus ir verkti Brazausko.
Moteris, laukdama autobuso, sėdėjo skveriuke po liepomis, kurios kvepėjo taip, kad norėjos deklamuot eilėraščius, šalia buvo pasidėjus paketus su patalyne, pirkta už prekybcentrio lipdukus.
Moteris dėvėtų rūbų parduotuvėj aptiko mėlynus šortus ir paskambino vyrui papasakoti apie juos. Viena ranka laikė telefoną prie ausies, kita ranka - pakeltus šortus, apibūdino jų spalvą, medžiagytę, kišenių skaičių ir išdėstymą, o paskui atsakinėjo į užduodamus klausimus. Nebemačiau, ar nupirko. 7 litai būtų kainavę, jei pirktų.
Moteris ryškia liemene laistė skveriukuose gėles. Virš jos, nepamirškim, kvepėjo liepos. Jų kvapas nekabėjo vientisu debesiu virš viso miesto, bet tai vienur, tai kitur susitvelkdavo tumulais. Kas pėsčias arba su dviračiu, į žydinčių liepų sferą papuldavo netikėtai, O!- pasakydavo. Arba bent pagalvodavo. O! Jau žydi liepos!

Jonų ir Rasų ketvirtadienis

Vakar apie vidurnaktį išėjom pažiūrėt dangaus - atrodė, ant mūsų uždengtas tamsus storų debesų dangtis, truputį pasikėlęs vakaruose, o pro tą plyšį švytėjo auksiškas geltonis.
Truputį kvepėjo šašlykų dūmu. Truputį girdėjosi linksmų žmonių šūkavimai. Nupyškėjo fejerverkai.

Šiandie prekybcentry žmonių kaip visad. Susitikę pažįstamus, aptarinėja, kaip vakar pašventė. Perka ledus. Išrašyta didelėm raidėm, kad 30 proc. nuolaida paparčiams, o patys paparčiukai mažučiukuose vazonėliuose. Kam jų galėtų prireikti mano galva neišneša, bet kitos galvos gal išneša, nes mačiau kažkas iš lentynos pasiima. Išneša..

Gatvės patuštėję.Vyriškiai su kostiumais, matosi jau su geroku stažu pensininkai... tėčiai su mažiukėm dukrytėm... berniuks su mergaite, tarp jų pusmetrio tarpas, atrodo nebūdingas šioms dienoms drovumas.

Neišsilaiko ir užlyja.

Braškių pardavėjai su blėstančiu optimizmu nesulaukia, kada ištuštės jų dėžės.

Pirmos braškės ketvirtadienis

Moteris sėdėjo ant laiptų ir valgė pirmą braškę iš savo daržo.

Jos vyras, truputį per gražus, pabėgęs pas kitą su visu šunim ir diabetu.
Jos daržai apželia greitai, ir klūpo ji bulvių vagose padūsaudama.
Jos vaikai jau užaugę ir išvažiavę.
Jos draugė ateina kartais ir atsineša buteliuką, bet ne ne ne, jokio piktnaudžiavimo, tik kartais, ir tik normos ribose.
Jos malkos suverstos į krūvą kieme - gal užteks žiemai, gal ne.
Jos tėviškė toli nuo čia, parsivežė kažkada vyras, truputį per gražus jai, paskui paliko ir pabėgo pas kitą. Nežinau ar bėgte bėgo, su šunim ir diabetu gal nėra lengva bėgioti. Turbūt lėta ristele. Ne šiemet, ne pernai... tada, kai dar buvo gražus.
Jos rankšluosčiai ir naktiniai išdžiaustyti ant virvės tarp slyvų,
jos žirniai žydi,
jos rytai pasišnekat su vištomis, o popietės su juodaplaukiais Chuanais don Pedrais prigulus ant lovos kambary su užtrauktom užuolaidom.

Ji sėdėjo ant laiptų ir valgė pirmą braškę iš savo daržo.
Atrodė laiminga.

Jazminų ketvirtadienis

Ore skarido pūkų kamuoliai, kažin ar nuo pienių, ar gal kur žydi topoliai.
Pūkų kamuoliai įskrenda pro atidarytus langus ir ridinėjasi po grindis.
Naktimis pro atidarytus langus įskrenda uodai ir atžygiuoja katinai blaudami, kurie paskui nuvagia pyrago gabalą nuo stalo ir palieka jį voliotis po stalu. Gal nealkani.
Varnėnai, gal irgi nealkani, nes šiltu ir drėgnu oru randa visokio kirmininio maisto - vaikų penėti jau nebereikia. Špokinyčia tuščia, kartais ją patikrinti atlekia viens kits inspektorius, kaišioja galvą vidun kalamuoju judesiu ir neapsisprendžia - lįsti vidun ar nelįsti. Paskum patupėjęs ant stogiuko apsisprendžia ir staigiai vidun tik šmurkšt.
Laukan irgi staigiai šmurkšt, turbūt nelabai kas ten yra veikti.
Betgi žmonėm kiek veiklos!
Vieni griovius kasa aplink namą ant kampo, kiti asfalto pakraštį pralupę kasasi giliau, gatvė visa uždaryta, technikos pilna, pro atidarytas ekskavatoriaus duris muzika groja... rytais, kol dar šurmulys neprasidėjęs, diedelis su viedru ateina smėliuko nusigvelbti.
Dangus kelinta diena storai užsitraukęs, pilkuma, kokioje prabudęs žmogus turi teisę paklaust: "ar dabar ryts, ar vakars?"
visokios žolės net traškėdamos iš žemės lenda tarp sudygusių bulvių ir morkyčių,
o moteriškės, parklupę prieš jas ant kelių, bando kovoti.

Keistai šiltas ketvirtadienis

Ketvirtą valandą ryto jau šviesu, neįprastai tokiai valandai šilta ir pilna paukščių čiulbesio. Visokių paukščių, įskaitant gaidžius. Kuriuos bais neteisingai nuvainikavo kalėjimo tautosaka, kažkodėl išplitusi į mūsų visų kasdienybę.

Keistai šiltą ketvirtadienį ant šaligatvio tupi neįtikėtinai žalia varlė.
Taip ramiai tupi, lyg būtų netikra, o gal lyg būtų negyva, o gal lyg būtų ne ant šaligatvio.
Pamojuoju prieš jos nosį savo koja - nereaguoja.
Bet ne vieta gi varlei ant šaligatvio tupinėti! Marš, marš iš čia! Lengvu kojos judesiu iš meditacijos pabudinu ir liuokteli tada ji energingai po gyvatvore, kur irgi ne vieta žaliom varlėm tupinėti, bet nors ne taip iššaukiančiai nevieta.
Kieme prie koželkos stovi taksi atidarytomis durimis ir variklio gaubtu. Taksistas sėdi joje poza atsipalaidavusia ir klausosi muzikos garsiai.
Paaugliai vaikšto būreliais, dar su kuprinėm, dar iš mokyklos, bet pozos ir jų atsipalaidavę, ir muzikos klausosi turbūt garsiai susikišę laidukus į ausis. Gal net eurovizijos laimėtojos dainos klauso.
Mano palapinė-miegmaišis-kilimėlis-pelis-šaukštelis-druska vidur kambario į krūvą suversti, tuoj aš juos išvešiu biškį Lietuvos parodyt.