Rytas prašvito be saulės ir be rasos.
Moteris sukėlus į krepšą išnešė kieman viščiukų, suleido juos į aptvarą iš senų langų ir vielos gabaliukų ir dviratuku išvažiavo pirkti kruopų. Viščiukai vietom pasiplunksnavę,o vietom švytruoja raudona oda.
Moteris, kuri neturi viščiukų, supylė ant šiltnamio pomidorų vandenį iš lietaus kubilo ir surinko nuo virvės užvakarykščiaus skalbinius.
Moteris, kurios vyras sanatorijoj, apsirengė juodą suknelę, pašėrė šunį ir išvažiavo.
Moteris, kurios visi trys vyrai jau mirę, rado po vyšnia nukritusių beveik prinokusių uogų. Ech, špokai jau puola,- atsidusėjo.
Moteris, kuriai šiandien išeiginė, išėjo su dukra pirkti jai basanoškių, o jos mama liko namie žiūrėti televizoriaus ir verkti Brazausko.
Moteris, laukdama autobuso, sėdėjo skveriuke po liepomis, kurios kvepėjo taip, kad norėjos deklamuot eilėraščius, šalia buvo pasidėjus paketus su patalyne, pirkta už prekybcentrio lipdukus.
Moteris dėvėtų rūbų parduotuvėj aptiko mėlynus šortus ir paskambino vyrui papasakoti apie juos. Viena ranka laikė telefoną prie ausies, kita ranka - pakeltus šortus, apibūdino jų spalvą, medžiagytę, kišenių skaičių ir išdėstymą, o paskui atsakinėjo į užduodamus klausimus. Nebemačiau, ar nupirko. 7 litai būtų kainavę, jei pirktų.
Moteris ryškia liemene laistė skveriukuose gėles. Virš jos, nepamirškim, kvepėjo liepos. Jų kvapas nekabėjo vientisu debesiu virš viso miesto, bet tai vienur, tai kitur susitvelkdavo tumulais. Kas pėsčias arba su dviračiu, į žydinčių liepų sferą papuldavo netikėtai, O!- pasakydavo. Arba bent pagalvodavo. O! Jau žydi liepos!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą