Visiško lietaus ketvirtadienis

Kartais smarkiai, kartais lėtai, kartais beveik nustoja, ir lietsargiai greit suskleidžiami, arba nesuskleidžiami, nes papsi stambūs lašai nuo medžių kai pūsteli vėjelis, arba kartais nesuskleidžiami, nes nepastebėjo, kad nebelyja. Kad beveik nebelyja, nes šiek tiek vistiek taškeliojasi, o paskui jau stipriau taškeliojasi, o paskui jau visai rimtai lyja ir gatvių pakraščiuose plaukia burbulai.
Prie buitinės technikos parduotuvės į gatvę iškelti šaldytuvas, dujinė ir skalbyklė su didelėm raidėm užrašyta AKCIJA, o ant parduotuvės sienos šeima, palindusi po kaldra, kažką reklamuoja. Kartais galvoju, tie reklamose fotografuojami vaikiukai, ar jie yra tų reklamose fotografuojamų moterų vaikai? Ar jiem smagu būtų važiuojant per Lietuvos pakraštį pamatyti save po kaldra and buitinės technikos parduotuvės sienos?

Prekybcentry veiksmas vyksta belekokiu oru. Moteris, kuri sulaukusi keturiasdešimt pradėjo tapyti gėles, prisipirko dešros. Policininkas per lietų be skėčio atėjo pirkti cukraus, o banko tarnautoja užsipirko daugybę razinų ir tepaus riebalų mišinio. Du vyriškiai tokie jau nebejauni matuojasi akinius skaitymui, nes išpardavimas. Moterys kilnoja visokias šluostes, o jų paaugę dukros tramdo - ar tau tos šluostės reik? Yra labai didelių bulvių ir tie, kurie atėjo dviese, sušunka viens kitam balsu - žiūrėk, kokios bulvės!Bet nematau, kad jas kas pirktų, čia gi visi savo bulvių turim,nors šiandien jos ir skendi vandeny.
Tų mažų parduotuvyčių, kur yra po didelio prekybcentrio stogu, pardavėjos nelabai turi kas veikt, kai kurios neturi net kur prisėsti ir užlindę už lentynų į mažuliuką privatų kambariuką, palikę atviras duris, laiks nuo laiko žvalgosi iš ten blykčiodamos akiniais. Įvertindamos tą porą, kuri žiūrinėja vitrinas. Ne, šitie nieko nepirks, joms iš pirmo žvilgsnio aišku, ir jos teisios yra. Bet išlenda iš savo privataus mažuliučio kambariuko, esančio už lentynų, ir žiūrėdamos į tuos, kurie nieko nepirks, liežuviu rankioja trupinius užčiauptoj burnoj.
Tarp juvelyrinių vitrinų stovi vyriškis raudonais triusikais, na tai yra šortais, su vazonine orchidėja rankoj, laukdamas, kol jo dama išrinks dovaną tai, kuriai skirta ir orchidėja.

Pernelyg karštas ketvirtadienis

Pagyvenusi moteris ėjo su kibiru ir mažu grėbliuku rankoj. Su berankove maikute ir trumpučiais šortais. Pagyvenusi jau ojojoj kiek, bet dar nelabai sulinkus. Kojos gumbuotos, iki kelių su permatomom kojinėm, žili plaukai susitaršę, šortukai mėlyni. Su mažu grėbliuku ir kibiru, tai turbūt į kapines. Kiek pamenu, ji vis viena gyvena. Su visais maloniai kalbasi, bet turi reputaciją moters, kuri vagia laikraščius iš pašto dėžučių. Ne visad suprantama moteris, kartą mačiau, sunku patikėti, bet tikrai mačiau, kaip metė akmenį į kaimynų bulvių daržą. Tik šnai!- švystelėjo mikliai akmenuką ir nuskubėjo į savo kiemą.
O dabar su grėbliuku rankoje išėjo aplankyt ir apgrėbstyt... kažko.
Vakare daug kas išeina apravėt ir apgrėbstyt, paburzginėt su žoliapjove, pavedžioti šunį. Per žinias šiandien pasakojo apie šiluminio smūgio pakirstus naminius gyvūnėlius, gal todėl vyriškis iki pusės nuogas išvedė pasivaikščiot lenciūginį. Tas susijaudinęs, bando kuo daugiau pasiekt, lekia net įstrižas ant trumpo lenciūgo, vyriškis iš paskos eidamas kaimynėms atsiskaitinėja, kad va, šuva keistai kosti. Kaimynės nuo krapų rovimo atsitiesę pritaria: ja ja.
Prekybcentry išpirkti paprastieji ledai, dabar perkami brangieji ir skubiai nešami namo, kad nuo kaitros neišvarvėtų.

Vyšnios, vyšnios... ir špokai, špokai

Debesys daugiaaukščiais statiniais, visokie, ir balti burbuluoti, ir juodi, pro kurių skylutę matosi dangiška šviesa.
Kur lygūs laukai, matosi toli. Virš miško pilkas šleifas, siejantis dangų su žeme - ten lyja.
Kviečiai dar žali, labai švarūs, be jokios žolytės, tik kas 20 metrų dvi lygiagrečios brydės.Tai yra vėžios. Tvarkingai, vis kas 20 metrų.
Per miežius irgi.
Nors dar žali, beveik visai žali javai, bet jau kvepia sausėjančiu šiaudu.
Tarp šieno rulonų vaikšto gandras.
Gandralizdžiuose virš medžių ir namų stogų atsitsoję garndriukai, vienur du, kitur trys, kitur keturi. Visi žiūri viena kryptim. Turbūt dar nebuvo palikę gandralizdžio. Kažin, kai nusileis kur nors tarp šieno rulonų, kažin ar po to dar į lizdą grįš?
Vienkiemy, kur didžiulė daržinė įlinkusiu stogu ir tarp lentų prasišviečiančia tuštuma, tam vienkiemy vaikai žaidžia badmintiną ružavom raketėm.
Moterys pakišę kibirus po karvėmis, jaunos visai moterys berankoviais marškinėliais ir trumpučiais šortais, jos prisėdę prie pavienių ramių karvių vakariniam melžimui. Paskui neša joms po du kibirus gerti.
Vyriškis raudonais šortais eina šalikele su tašike ant peties.
Kelio viduriu eina juodas katinas. Išgirdęs pravažiuojančią mašiną, liuokteli į kelkraštį, susigūžia žolėje ir stebi.
Saulėlydis man už nugaros, dangus labai dramatiškas, o kelias man už nugaros švyti kaip ugninė upė. Ir balose saulėlydis. Priekyje spalvos santūrios, tik kelio ženklai saulėlydžio nuauksuoti.
Kai pasipila ant manęs, nuo lietaus apsunksta kelnės.
Per veidą nubėgantys lietaus lašai sūrūs - susimaišę su karštos dienos prakaitu.
Važiuoju per balą, iš po priekinio rato pasikėlę vandens čiurkšlės pilasi ant kojų, bet tokios neįtikėtinai šiltos, lyg sisiukas.
Kaip kvepia šlapi beržai! Ir šlapios liepos, jau beveik peržydėję, bet kvapo dar pilnos. Ir rapsai papuvusiu kopūstlapiu kvepia.
Vienkiemy su neužtrauktais langais žiūrimas didžiulis televizorius, mėlynam ekrane dainuoja Deivis.
Privažiuoju vietą, kur jokio lietaus nebuvo, abipus kelio čirškia žiogai.

Ketvirtadienis su bulvių žydėjimu

Autobusų stotis dažniausiai tuščia, nei žmonių, nei autobusų. Tik vaikšto aplink moteriškė su baltu megztiniu, užsimetus ant rankos rankinuką ir oranžinį plastikinį maišiuką. Jai bais nėr kas veikti, paskaitinėja tvarkaraščius visomis kryptimis, apeina kelis kartus aplink stotį. Ką tik lijo. Visur balos.
Ha! Atvažiuoja tarptautinis autobusas! Išdidus toks, net nesuka į aikštelę, sustoja tolėliau, atidaro abiejas duris, pro kurias ima lipti moterys su dideliais rankinukais ir viena paskui kitą eina į tualetą. Viena nešasi po pažastim šuniuką. Hmmm.. galvoju, o jei tualete balos telkšo ant grindų, taip ir laikys tą šuniuką glėbyje? Vien moterys, vien moterys... opa!- pasirodė ir vyrai. Pirmiausia - rūkyt. Paskui jau ir moterų atsirado su cigaretėm, paskui jau ir vyriškiai tualeto kryptimi... Moteris šuniuką po pažastimi išsineša ir leidžia ant žemės, tas nusiveda ją už pavadėlio į pakrūmę apuostyti Lietuvos. Po truputuką tarptautinis autobusas susirankioja keleivius ir išvažiuoja, šuniukui leidžiama žiūrėti pro langą.
Moteris su baltu megztiniu vis dar neturi kas veikt, aštuonioliktą kartą apeina stotį. Jos veidas užtinęs kaip pijokės.
Atvažiuoja "Kautra" - iš Kauno. Iš kažkur išdygsta pasitinkančių. Vienus išsiveža lengvąja, kitus išsiveža taksi. Dvi moteriškės bando užkelti tašę ant dviračio bagažniko, tašė ten nenori ir taikosi nuslysti, todėl viena stumia dviratį, o kita turi prilaikyti tašę.
Ištuštėja vėl. Neilgam. Dar vienas autobusas atvyksta, atsivežęs kelis keleivius iš centro, priima dar du. Durys pradarytos,.keleiviai įlipę stabteli prie šoperiuko nusipirkti bilietų. Ilgai čia užsibuvus moteriškė su baltu megztiniu įlipa irgi. Autobusas ryškiai per didelis septyniems keleiviams. Vairuotojas eina į dispečerinę atsižymėt, o kad nebūtų bardako, autobuso duris uždaro. Kas viduj - teneišlipa, kas lauke - teneįlipa.
Lauke nieko nėra.
Tik pareina dispečerė iš prekybcentrio su maišiuku rankose. Parsinešė gal šio bei to perkąsti su kolegėmis.

Ketvirtadienis su juodais kaspinais prie valstybinių vėliavų

Rytas prašvito be saulės ir be rasos.
Moteris sukėlus į krepšą išnešė kieman viščiukų, suleido juos į aptvarą iš senų langų ir vielos gabaliukų ir dviratuku išvažiavo pirkti kruopų. Viščiukai vietom pasiplunksnavę,o  vietom švytruoja raudona oda.
Moteris, kuri neturi viščiukų, supylė ant šiltnamio pomidorų vandenį iš lietaus kubilo ir surinko nuo virvės užvakarykščiaus skalbinius.
Moteris, kurios vyras sanatorijoj, apsirengė juodą suknelę, pašėrė šunį ir išvažiavo.
Moteris, kurios visi trys vyrai jau mirę, rado po vyšnia nukritusių beveik prinokusių uogų. Ech, špokai jau puola,- atsidusėjo.
Moteris, kuriai šiandien išeiginė, išėjo su dukra pirkti jai basanoškių, o jos mama liko namie žiūrėti televizoriaus ir verkti Brazausko.
Moteris, laukdama autobuso, sėdėjo skveriuke po liepomis, kurios kvepėjo taip, kad norėjos deklamuot eilėraščius, šalia buvo pasidėjus paketus su patalyne, pirkta už prekybcentrio lipdukus.
Moteris dėvėtų rūbų parduotuvėj aptiko mėlynus šortus ir paskambino vyrui papasakoti apie juos. Viena ranka laikė telefoną prie ausies, kita ranka - pakeltus šortus, apibūdino jų spalvą, medžiagytę, kišenių skaičių ir išdėstymą, o paskui atsakinėjo į užduodamus klausimus. Nebemačiau, ar nupirko. 7 litai būtų kainavę, jei pirktų.
Moteris ryškia liemene laistė skveriukuose gėles. Virš jos, nepamirškim, kvepėjo liepos. Jų kvapas nekabėjo vientisu debesiu virš viso miesto, bet tai vienur, tai kitur susitvelkdavo tumulais. Kas pėsčias arba su dviračiu, į žydinčių liepų sferą papuldavo netikėtai, O!- pasakydavo. Arba bent pagalvodavo. O! Jau žydi liepos!