2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

Lyja

todėl prieblanda ateina anskčiau.
Devintos valandos prieblandoje ir lietuje netikėtai didelis jduėjimas centre. Visi kažkur tik važiuoja, tik zvimbia, o galinių žibintų raudona šviesa plačiai išsklinda šlapiame asfalte.
Kai kas, žiūriu, ir pėsčias pramakoja, tokie pat kaip aš, be lietsargių. Mano kelnės nuo apačios iki kelių šlapios. Rankos kišenėse - čiupinėju cukraus paketuką, kurį norėčiau apsaugoti nuo sušlapimo. Pasirenku tų paketukų kavinėse, nes duoda du, man tuokart pakanka vieno, o kitą pasiimu kaip to momento prisiminimą.
Taip lyja.
Vanduo renkasi į balas o paskui kur nors srūva. Taip tik atrodo, kad viskas yra lygu, iš tiesų beveik kiekviena bala randa kur pasruventi. Jei ne kitaip, tai bent jau į kitą gatvės pusę.
Prieblandoje ir lietuje miesto centre devintą valandą garsiai kiauksi šuva. Greit pamatau jį - rudas kiemsarginis keistų proporcijų kūnu, pririštas prie laiptukų turėklų.
Bet ne prie gėrimų parduotuvės, prie gretimų laiptukų.
Gėrimų parduotuvės laiptukai neturi turėklų.
Gėrimų parduotuvės laiptukais atsargiai nulipa platus vyriškis žilais išsidraikiusiais plaukais ir atsiriša šunį.
Beržai, žiūriu, jau sužaliavę.
Termomasažo salonas parduoda termomasažo lovą už 3500 litų. Nors galėtų turbūt dar nusiderėti.
Prekybcentry dar gana daug žmonių. Keista, visi atrodo nematyti. Visi išskyrus mane nesuliję, o mano kelnės gi nuo apačios iki pat kelių šlapios.
Kai kurie net be striukų, su visokiais treningais, ant kurių užrašyta Grenlandia.

3 komentarai:

  1. parymosiu, palūkėsiu :)

    Tos ketvirtadienio kronikos smarkiai patinka:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. magic, net neįsivaizduoji, kaip džiugina tavo žinutė.
    Ačiū.

    AtsakytiPanaikinti
  3. tai Tau ačiū už tas papasakotas kasdienas. Už taip papasakotas, kad ir savosiose imu kažkaip labiau gyvas būti, ar kaip pavadint...
    šilta labai.

    AtsakytiPanaikinti