2010 m. gegužės 13 d., ketvirtadienis

Gražiausias ketvirtadienis

Kaip gražu viskas, kaip kvepia, ir kaip gražiai girdisi!
Vaikinas, žoliapjovę stumdydamas, nežinau, sako, ar čia pjaut, ar palikt, nes ir taip ir kitaip labai gražu.
Nes pačiu gražumu žydi pienės tobulu geltoniu.
Pačiu raudonumu švyti tulpės, bet anos tai nebeištvers ilgai, tokia šiluma jas kaip mat pribaigia.
Tokia šiluma - ir suskumba vyniotis iš pumpurų vyšnių žiedai.
Stalas kieme apkritęs baltais slyvų žiedlapiais.
Storais balsais byzia storos kamanės ir tyliai stiebeliais kopia boružės.
Katins vištinyko stogu sekioja juodą katytę.
Su kaimynais dabar matomės dažnai dažnai, visi gi išpuolę laukan kas su grėbliais, kas su cigarete, kas su šunimis. Pasipasakojam, kur ką sodinsim. O žemė šviežiai sudrapakuota maloniai grėbstosi, grumstai sutrupa, sėklos eilutėmis sugula...
Cibuliukai iš visur jau išpirkti, atsilikėlių nieks nelaukia. Vienur suradus sakau, jau paskutinis Lietuvos žmogus turbūt esu cibulių dar žemėn nesukišus. Ne, pardavėja sako, daug dar kas perka. Sekmadienį turguj dešimt maišų pardavė.
Turgus pilnas daigų, ir jau gražių, gražiai nuplautų ridikėlių.

Moteriškė senu dviračiu važinėja pakiemiais, siūlydama į bambalius supilstytą naminį pieną.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą