...todėl jaučiasi lyg savaitgalis, nes kas būtų dirbęs eilinį ketvirtadienį, nedirba šiandien.
Bet kaip saulėta!
Kai taip saulėta, iki pat pavakarių net nereikia kurti pečiaus.
Saulėta, todėl mėlynos mėlynos balos, todėl žaižaruoja patirpusio sniego briaunos, o ant baltų išlikusių plotų žaidžia šviesa ir šešėliai. Sakyčiau, sniegas labiau džiūna, negu tirpsta, o jo paviršiuje užsideda traškus ažūras. Medžiai prasitirpdę aplink save dailius apskritimus, ir net elektros stulpai irgi.
Kai taip saulėta, mergičkos aptemptais džinsais ir trumpom juodom striukėm užsideda didžiulius juodus akinius. Jos kalba mobilkom ir nešasi tortus iš prekybcentrio prie savo mašinų. Katros jau mamos, tos išveža pasivažinėti savo kūdikius, kurie rąžosi vežimukuose taip, kad net pliki pilviukai švytuoja.
Tėtis išsiveda pasivaikščiot dukrytę, eina jie traiškydami ledus ir apeidami balas, netyčiom pakliūna į kadrą kai fotografuoju naujus teismo rūmus, tėčio ausyse blizga ausinės, bet jis viską girdi, ir ką dukrytė sako, ir ką sakau aš.
Kitas irgi eina su dukra, šito nepažįstu, bet taip manau, kad su dukra, su kuo gi daugiau. Veidas pasidėvėjęs toks ir apsibrūžinęs, kažkam diktuoja per mobilką, kad pažiūrėtų kažkastenkažkas- taškas-kom. Tokį veidą prie kompiuterio įsivaizduoti sunku, bet ką aš žinau. Gal pareina namo, prisijungia prie zebros kokios nors ir tampa virtualios kompanijos liūtu.
Prie savivaldybės šalia mūsų vėliavos dar viena, atrodo kaip kokios Baltarusijos, nors apsivijusi aplink stiebą, kad sunku įsitikint, bet labai atrodo kaip Baltarusijos. Aha... tai mat kaip.
Tik žiemos metą, na gerai, dar ankstyvo pavasario metą kaip šiandien, galima įvertinti, kokia graži mūsų vėliava. Pasiilgtųjų spalvų.
Prie Nepriklausomybės paminklo vėl dega ugnis ir vėl pridėta puokščių, bet kažko nebesijaučia tokio šventiškumo, kaip per vasario 16-tą. Gal neužtenka azarto vėl taip greit švęst, o gal į gatves ne tą valandą išėjau.
Nors va taksistas, matau, vėliavėlę prie savo mašinos prisitaisęs. Išlipęs dabar ir kojom daužo pajuodusio sniego bordiūrą.
Tas, kur aludę turėjo, irgi sniegą daužo. Kapoja kastuvu. Nuo vienos gatvės pusės į kitą teka plonytis upeliukas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą