Šaligatviais galima vaikščiot tik po vieną, ne porom, nes tik siauručiai takeliai yra. Nuo gatvės atitverta sniego kauburiais didžiausiais. Po kojom makaluojasi sumindžiotas sniegas, o po juo kažkas slidaus.
Stotelėj autobusas, į kurį lipa būrelis pagyvenusių vyrų. Autobusas važiuoja į Panevėžį, kažin kur ir ko važiuoja jie - neįprastai visa grupelė prie autobuso atrodo. Gal į kokias bendradarbio laidotuves, - šmėsteli mintis, bet atsigręžus atgal pastebiu, kad viens su treningais... ne, nežinau kur ir ko važiuoja.
Visos penkios taksi mašinos išsirikiavę į eilę.
Parduotuvėj, kur viskas po vieną eurą, pririkiuota puodukų su papais.
Parduotuvėj, kur pilna visokių nuolaidų, mokytoja vaikšto tarp gyvūnų ėdalo, mes nepažįstamos, bet aš žinau jos pravardę. Chi chi... neminėsim čia. Bet pravardė kaip gyvūnėlio.
Buvusi istorijos mokytoja kilnoja nukainuotas duonas. Kokia ji tapo mažutė! O buvęs mano bendradarbis kalba mobilka. Veidas toks, lyg jam kas nuduotų pylos.
Moteriškė prisiveda draugę prie šaldytuvų: "žiūrėk, va kepenėlės, matai? Žinok, vakar nupirkau katinui, o tas svoločius, žinok, nevalgė!". Dėl ko draugė turėtų tai žinoti, neaišku, akivaizdu tai, kad moteriškei tiesiog gyvybiškai būtina iškalbėti savo pasipiktinimą tuo svoločium.
Svoločius mylim. Ot nebūna už ką, bet mylim.
Saulės nėra, vėjo nėra, šalčio beveik nėra.
Anglys kainuoja 350 litų už toną.
Pašto dėžutėj tebeguli laiškas kaimynui ir vaistų nuolaidų lankstinukas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą