Šiandien mum dangus nesuruošė jokios įspūdingesnės scenografijos, visur vienodai pilka, kaip danguj, taip ir ant žemės. Tik kartais vos-ne-vos prasimuša blyškus saulės pėdsakas. Trumpam. Skrituliukas toks balzganas.
Sniegas kelkraščiuose pajuodęs.
Sniegas ant stogų ir gyvatvorių suplonėjęs. Ne atodrėkiuos sutirpęs, o kai kuriom saulėtom dienom.
Čirikonai konferencijas rengia dviejose vietose: įprastinėje, t.y. buvusio kino direktoriaus namų gyvatvorėje (ten tai visada jų daug ir triukšmingų), bei už kokių 7 namų barbariso krūme. Lietuviškai vadintųsi raugerškis, bet norėčiau pamatyti tą lietuvį, kurisnuo vaikystės šitą žodį žinotų ir visada šitą krūmą juo vadintų. Barbarisai irgi žodis žinomesnius nuo saldainių popieriuko, bet ir nebe šiandienos vaikams.
Šiandienos vaikai eidami iš mokyklos užsuka į prekybcentrį. Sėdi ten ant suoliukų. Porelė burkuojasi kartais pakšteldami viens kitą. Mergicos valgo zefyrus.
Pensininkai perkasi nukainuotus varškės sūrelius ir sveriamus saldainius. Smaližiai biškį tie pensininkai.
Prie kai kurių parduotuvių prirakinti dviračiai. Dideli dviračiai, dideliais ratais 28 colių, be bėgių... prirakinti lenciūgais, ir labai tikėtina, kad jais atvažiavo narsieji pensininkai. Per sniegus, ledą ir visokius nepatogumus.
Prie mėsos parduotuvės ant virvės kabo rudas megztinis su nutįsusiais varvekliais.
Prie Nepriklausomybės paminklo visa minia šiūpelių generolų, ir net traktorius atgrūstas sniegui išvežt. Antradienį gi ne tik užgavėnės bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą