Rytą 7 valandą visos gatvės pensininkų namuose šviesos dar nedegė. Kažkur lojo šuva, kiti jam nepritarė. Pūtė rytų vėjas. Gatvė buvo išilgai dryžuota - plikas asfaltas kaitaliojosi su ledinio gumbo ruožais. Radijo stotis "Nebepamenukokia" darė siurprizą Laimai, skambindami jai į lovą.
Paskui raudonai raudonai tekėjo saulė.
Mano pėdsakai sniege zigzagais apie vyšnias jau visa savaitė kaip neužsningami, jau visa savaitė vakarais šokteliu basom į sniegą, nes tokiu būdu gydau nugaros skausmus, kurie nežinia kodėl kėsinasi.
Trys gaisrai beveik vienu metu Radviliškio rajone, o dar ne vakaras. ("man tuoj baigsis vanduo, atsiųsk policiją, nes čia bus prastai")
Vakar žiūrėjau filmą apie Rebeką, pirmają žmoną. Žiūrėjau televizinę 2008 metų versiją, šiandien aptikau, kad buvo ir 1940-ųjų versija - Hičkoko. Ta proga dar vieną bandymuką darau susipažinti, kas tas per Hičkokas bet ir vėl nieko ypatingo nepagaunu. Turbūt prastai gaudau.
Gandai, kad moku angliškai yra perdėti.
Man tik po savaitės dašuto - taigi aš turiu tą 1940 metų Rebecca filmą!
AtsakytiPanaikinti...jeigu norėtum parašyk:)
sveika gyva!
AtsakytiPanaikinti1940-ųjų Rebeką gabalais pažiūrėjau per jotūbę.
Nepaisant to, kad Hičkokui užkabintas cedelis "šedevras", nu nesiseka man tą šedevrą įžiūrėt...
...barstyk nebarstęs man tuos perlus...