Užpustytas ketvirtadienis

Dar neišlipus iš lovos žinojau, kad vėjuota - įtartinai gaivus oras kambaryje.
Vėjas draiko sniegus nuo stogų.
Buvę takeliai vietomis užsimaskavę, o dūmai iš kaminų lėkia į vakarus.
Kas kur beeitų, visi susigūžę ir greitai.
Trise valo šaligatvį - du su kastuvais maskatuojasi, vienas parymęs ant šiūpelio į juos žiūri. Jo kepurikė raudona su baltais taškučiais. Nesuprasi, jie vyrai ar moterys. Iš darbo biržos gal.
Vakar Gražina pradėjo dirbt pas verslininką vieną už 400 litų. Tai pusę dienos dirbs?- klausiu. Ne, visą dirbs. O algos pusė. Kokia neteisybė!!!- putoju. O ką darysi, vis geriau negu nieko,- atsako man.
Prie gėrimų parduotuvės iškraunamos prekės iš žalio furgono su užrašu "Wir sind papier".
Maximoj lentynų sumaištis, nežinia dėl kokių priežasčių prekės vežamos iš įprastų vietų į visai kitas. Naujos rekomendacijos kaip paplaut mūsų smegenėles? Kad mes ir taip pasiduodam. Veidrodyje, kur virš nukainuotos duonos, pamatau, kad mano plaukai suformavę vieną ragiuką.
LABAS!!!- sušunka moteriškė mano pašonėj. Galvojau kad man, bet ne, sveikinasi į mobilką.

Ketvirtadienis kai pasižadėjau Snorui

Rytą 7 valandą visos gatvės pensininkų namuose šviesos dar nedegė. Kažkur lojo šuva, kiti jam nepritarė. Pūtė rytų vėjas. Gatvė buvo išilgai dryžuota - plikas asfaltas kaitaliojosi su ledinio gumbo ruožais. Radijo stotis "Nebepamenukokia" darė siurprizą Laimai, skambindami jai į lovą.
Paskui raudonai raudonai tekėjo saulė.

Mano pėdsakai sniege zigzagais apie vyšnias jau visa savaitė kaip neužsningami, jau visa savaitė vakarais šokteliu basom į sniegą, nes tokiu būdu gydau nugaros skausmus, kurie nežinia kodėl kėsinasi.

Trys gaisrai beveik vienu metu Radviliškio rajone, o dar ne vakaras. ("man tuoj baigsis vanduo, atsiųsk policiją, nes čia bus prastai")

Vakar žiūrėjau filmą apie Rebeką, pirmają žmoną. Žiūrėjau televizinę 2008 metų versiją, šiandien aptikau, kad buvo ir 1940-ųjų versija - Hičkoko. Ta proga dar vieną bandymuką darau susipažinti, kas tas per Hičkokas bet ir vėl nieko ypatingo nepagaunu. Turbūt prastai gaudau.
Gandai, kad moku angliškai yra perdėti.

Šerkšnotas ketvirtadienis

Gražiausia diena per kelias pastarąsias žiemas.
Šerkšnas toks... toks... toks... kaip nėriniai vilnoniais siūlais ant kiekvienos šakelės ir stagarėlio.
Kažkodėl kai grožio labai daug, darosi sunku jį ištverti.
Norisi pasilengvinti būseną fotografuojant ar galvojant, kad paskui paskui paskui išeisiu pasiveikščiot ir tada pažiūrėsiu labiau.
Aha, išėjau pasivaikščioti, ketinau fotografuoti. Ilgai ieškojau kampo
(įsivaizduojat, kyšteli iš už kampo persona su fotoaparatu - čikt! - nufotkinta)
kai jau atrodė kad kampą radau, kur medžių šakos nakty baltavo nėriniais, už jų oranžinė lempa ir tolumoj bažnyčioj bokštas...
...išsitraukiau fotiką iš kišenės ir aptikau, kad nudusę batarkės...
tada truputį pastovėjau žiūrėdama aukštyn. Nuo bažnyčios bokšto dangun kyla labai konkreti linija, kairiau kurios juodai mėlyna tamsa, o dešiniau - balzganas besiplaikstantis rūkas.