Reportažas iš pavasario gatvės

Pagaliau Kudirkos gatvei sugrįžo šaligatvis, kurio visą žiemą buvom netekę!
Pajuodęs sniegas į nieką virstantis dar slapstosi pašaliuose, bet jo dienos ir valandos jau suskaičiuotos.
Vėjas sukelia pernykščius lapus, kurie lakioja lyg žvirbliai. Cha, o tuo tarpu tikrieji žvirbliai kelia triukšmingas konferencijas buvusio kino teatro direktoriaus gyvatvorėje.
Katinai nuo palangių visą vyksmą atlaidžiai stebi.
O mums rytais keltis nebesunku.Į akis  žlibina saulė, pasitaiko, kad nebepastebim pažįstamų, bet vistiek norisi šypsotis, ir kažkokie žmonės mums sako labas. Kairė koja truputį šlapia, negi batas bus prakiuręs? Pravažiuojanti mašina aptaško murzinu vandeniu.
Virš Melioratorių kvartalo skraido septynios gervės. Gal gandrai?,- spėlioju, bet skrisdamos anos suklykia absoliuč gerviškais balsais. Gervės! Gervės! Virš Melioratorių kvartalo, kur pro tuščius buvusios parduotuvės langus žiūri pliušinis zuikis, o gerokai gyvenimo padėvėtas jaunikaitis tikrina šiukšlių konteinerius.
Ar matėt? - kiemuose po pietinėmis palangėmis jau prasimušė pro šalčio plutą ir pražydo snieguolės.

Rinkėjo kortelių nešiojimas

Priėjus prie namo žiūriu, link kurių durų veda pėdsakai sniege. Dažniau vaikštoma iš kiemo pusės, o į gatvę atsuktos gražiosios durys atrodo lyg nevarstytos pastaruosius dvidešimt metų.

Gerai, kai prie durų yra skambutis. Bet nežinau ką daryti, jei skambutis įtaisytas prie vienų durų, o sniegas išvaikščiotas ir nuvalytas prie kitų.

Kartais paspaudus skambutį negaliu suprasti, suveikė ar ne. Bet paskui sujuda užuolaida, viduje ima skalyti šuo, pasigirsta žingsniai ir raktų barškėjimas.

Vieni retoriškai manęs klausia, už ką jiems balsuoti.
Kiti mane išbara už neteisingai tvarkomą Lietuvą ir pabrangsiantį cukrų.
Dar kiti pasigaili, kad tenka man vaikščioti per tokį šaltį, ir turiu pasiteisinti, kodėl vaikštau be kepurės.

Vyresni žmonės labiau nusiteikę balsuoti, negu jauni, o diedukai aktyvesni negu bobutės.

Sąrašuose įrašytas jaunimas rinkti valdžios neateis, nes jų čia nėra. Jie Vilniuje, arba Londone, arba Airijoje. Tėvai tik tebemoka už jų šiukšles ir virtuvėj ant palangių pasideda jų rinkėjų korteles.

Išdalinau tris su puse šimto rinkėjų kortelių. Bandau atsiminti, ar teko užsukti pas šeimas, kur yra mažų vaikų. Turbūt jie gyvena kitose gatvėse, negu aš vaikščiojau.

Vasario 16

Geltona-žalia-raudona niekad neatrodo taip gražiai, kaip snieguotą vasario 16 nušvitus saulei.

Ateinu, kai prie Nepriklausomybės paminklo kalba latviškai, estiškai (iš Vyrų miesto) ir lenkiškai. Ir iš estų, ir iš lenkų kalbos sėkmingai verčia ta pati panelė. Kaip įdomu, pasirodo estas kalbėjo apie Basanavičių.

Arčiau paminklo - svarbiausi rajono žmonės, visi kiti sustoję ratu. Daugiausia tai pagyvenę patriotai ir mokyklinis jaunimas, lyg seneliai ir anūkai, tarpinę kartą praleidžiant.

Eismas nesustabdytas. Tvarką prižiūri kampuose išstatyti policininkai su ryškiomis liemenėmis. Prie bažnyčios ištempta ilga popieriaus juosta su trimis eilėmis trijų spalvų širdelių. Ją laiko moksleiviai, trindami šąlančias rankas, o pačiam vidury Meno mokyklos direktorius.

Graži mergina pasiima oranžinį mikrofoną ir visai gražiai uždainuoja, o susirinkę žmonės viens kito klausinėjo, kas ji tokia. Aha, tai studentė, atvykusi į Joniškį atlikti praktikos.

Kalbų prie paminklo nedaug. Partijos ima nešti gėlių vainikus prie paminklo: geltonos ir raudonos rožės ir tulpės žaliuose lapuose. Eina poromis: partijos vyras ir partijos moteris. Arba abu vyrai, tiek jau to. Gėlių nešimą nežymiai reguliuoja teatro režisierė. Vieni ne šiaip puokštę neša, o apkaišytą gėlėmis nemažą dėžę. "Ar bombos viduj nėr?",- pasitikslina organizatoriai.

Paskelbiami tolesni šventės renginiai, ir visi greit išsivaikščioja, kas į bažnyčią, kas namo prie pietų. Jaunimo mokykla nusifotografuoja su savo tautinių spalvų širdelių juosta, o Butautis susirenka mikrofonus.

Ketvirtadienis su vienu stipriu lietumi per vidurį

Jau nudžiuvo bulvių lazdos, o prekybcentriuose visu plotu išdėliotos mokyklinės prekės.
Mergičkos padejuoja, kad nenori į mokyklą, o paskui aptarinėja mokytojus ir klasiokus.Svarsto, kaip reiks rengtis rugsėjo pirmą.
Prie bažnyčios, nežinau kodėl, bet prie bažnyčios ant šventoriaus pastatytas stendas su nupieštom mašinytėm ir pėsčiųjų perėjom. Kad angelams sargams lengviau būtų mokinukus gatvėse saugot.
O prie omnitelio salono užtat krepšininkas pastatytas, žaliais marškinukais, kartoninis, nežinau pavardės - jis kažką ten reklamuoja. Vakarais kai salonas užsidaro, krepšininką įsineša vidun, nepalieka reklamuoti per naktį. Ot, pastebėjau, mažiau dabar gatvėse vyrų su žaliais marškinukais su užrašu LIETUVA, o ant rankovių su fraze iš Tautinės giesmės. Bet vėliavėlių ant automobilių yra. Ant vieno net estiška vėliavėlė buvo.
Bedarbius darbo birža atsiuntė dumblus iš upeliuko valyt.
Du vyrai oranžiniais kombinzonais piešia baltus dryžius ir linijas ant gatvių, tose vietose, kur jos neiškasiotos. Jauni ir saulėj įdegę. Vienas važiuoja tokiu... nu tokiu dažytuvu, Man atrodo, kad turi mažą kompiuteriuką ant jo, kuriame nustato, ar ištisinę liniją brėžti, ar su trūkiais. Paskui tik pšššš aparatas užpurškia, ir gatvėje pasklinda dažų kvapas. O jei truputį neteisingai užpurškia, tam yra antrasis jaunikaitis oranžiniu kombinezonu, jis su pėndzeliuku pakoreguoja.
Birutės mašinoj ant sėdynės išsitiesęs šuva. Jam patiestas kilimukas gale, bet šuniui labiau patinka gulėti po vairu. Jis parvežtas iš Ispanijos.

Nėjoks ketvirtadienis

labai labai šlapias rytas - be saulės, su lietumi.
mašinos kelia murzino vandens sparnus.
Nebe taip karšta - kai kas dar išsiplikinę pagal vakarykščią, kai kas jau su striukėm - švarkiukais.
Ant šviežiai nupjautos žolės po vyšniom - geltonų lapų.

Visiško lietaus ketvirtadienis

Kartais smarkiai, kartais lėtai, kartais beveik nustoja, ir lietsargiai greit suskleidžiami, arba nesuskleidžiami, nes papsi stambūs lašai nuo medžių kai pūsteli vėjelis, arba kartais nesuskleidžiami, nes nepastebėjo, kad nebelyja. Kad beveik nebelyja, nes šiek tiek vistiek taškeliojasi, o paskui jau stipriau taškeliojasi, o paskui jau visai rimtai lyja ir gatvių pakraščiuose plaukia burbulai.
Prie buitinės technikos parduotuvės į gatvę iškelti šaldytuvas, dujinė ir skalbyklė su didelėm raidėm užrašyta AKCIJA, o ant parduotuvės sienos šeima, palindusi po kaldra, kažką reklamuoja. Kartais galvoju, tie reklamose fotografuojami vaikiukai, ar jie yra tų reklamose fotografuojamų moterų vaikai? Ar jiem smagu būtų važiuojant per Lietuvos pakraštį pamatyti save po kaldra and buitinės technikos parduotuvės sienos?

Prekybcentry veiksmas vyksta belekokiu oru. Moteris, kuri sulaukusi keturiasdešimt pradėjo tapyti gėles, prisipirko dešros. Policininkas per lietų be skėčio atėjo pirkti cukraus, o banko tarnautoja užsipirko daugybę razinų ir tepaus riebalų mišinio. Du vyriškiai tokie jau nebejauni matuojasi akinius skaitymui, nes išpardavimas. Moterys kilnoja visokias šluostes, o jų paaugę dukros tramdo - ar tau tos šluostės reik? Yra labai didelių bulvių ir tie, kurie atėjo dviese, sušunka viens kitam balsu - žiūrėk, kokios bulvės!Bet nematau, kad jas kas pirktų, čia gi visi savo bulvių turim,nors šiandien jos ir skendi vandeny.
Tų mažų parduotuvyčių, kur yra po didelio prekybcentrio stogu, pardavėjos nelabai turi kas veikt, kai kurios neturi net kur prisėsti ir užlindę už lentynų į mažuliuką privatų kambariuką, palikę atviras duris, laiks nuo laiko žvalgosi iš ten blykčiodamos akiniais. Įvertindamos tą porą, kuri žiūrinėja vitrinas. Ne, šitie nieko nepirks, joms iš pirmo žvilgsnio aišku, ir jos teisios yra. Bet išlenda iš savo privataus mažuliučio kambariuko, esančio už lentynų, ir žiūrėdamos į tuos, kurie nieko nepirks, liežuviu rankioja trupinius užčiauptoj burnoj.
Tarp juvelyrinių vitrinų stovi vyriškis raudonais triusikais, na tai yra šortais, su vazonine orchidėja rankoj, laukdamas, kol jo dama išrinks dovaną tai, kuriai skirta ir orchidėja.

Pernelyg karštas ketvirtadienis

Pagyvenusi moteris ėjo su kibiru ir mažu grėbliuku rankoj. Su berankove maikute ir trumpučiais šortais. Pagyvenusi jau ojojoj kiek, bet dar nelabai sulinkus. Kojos gumbuotos, iki kelių su permatomom kojinėm, žili plaukai susitaršę, šortukai mėlyni. Su mažu grėbliuku ir kibiru, tai turbūt į kapines. Kiek pamenu, ji vis viena gyvena. Su visais maloniai kalbasi, bet turi reputaciją moters, kuri vagia laikraščius iš pašto dėžučių. Ne visad suprantama moteris, kartą mačiau, sunku patikėti, bet tikrai mačiau, kaip metė akmenį į kaimynų bulvių daržą. Tik šnai!- švystelėjo mikliai akmenuką ir nuskubėjo į savo kiemą.
O dabar su grėbliuku rankoje išėjo aplankyt ir apgrėbstyt... kažko.
Vakare daug kas išeina apravėt ir apgrėbstyt, paburzginėt su žoliapjove, pavedžioti šunį. Per žinias šiandien pasakojo apie šiluminio smūgio pakirstus naminius gyvūnėlius, gal todėl vyriškis iki pusės nuogas išvedė pasivaikščiot lenciūginį. Tas susijaudinęs, bando kuo daugiau pasiekt, lekia net įstrižas ant trumpo lenciūgo, vyriškis iš paskos eidamas kaimynėms atsiskaitinėja, kad va, šuva keistai kosti. Kaimynės nuo krapų rovimo atsitiesę pritaria: ja ja.
Prekybcentry išpirkti paprastieji ledai, dabar perkami brangieji ir skubiai nešami namo, kad nuo kaitros neišvarvėtų.